Registracija telefonu
Laukiame Jūsų skambučių klinikos darbo valandomis.
+370 668 00298 KontaktaiRegistracija Internetu
Registruokitės vizitui Jums patogiu metu.
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė
Esu daugiau nei 20 metų patirtį turinti gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, biomedicinos mokslų daktarė, klinikos „Drauge“ įkūrėja ir vadovė Algirda Krisiukėnienė.
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė
Esu pareiginga, atsakinga ir besidominti imuninių ligų diagnostikos ir gydymo naujovėmis.
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė
Vidaus ligų gydytoja, echoskopuotoja
Esu daugiau nei 30 metų patirtį turinti vidaus ligų gydytoja ir gydytoja echoskopuotoja, taip pat dėstau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikoje.
Vidaus ligų gydytoja, echoskopuotoja
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė
Mano tikslas yra padėti pacientams suvaldyti savo ligą nustatant provokuojančius veiksnius, teikiant pacientams pritaikytus tyrimo ir gydymo metodus.
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė
Svarbiausias mano uždavinys – gebėti rasti ligą provokuojančius veiksnius, tinkamiausią gydymą ir padėti savo pacientams kuo geriau suprasti savo alerginę ligą.
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė
Nuotolinė konsultacija
Taupykite savo laiką – registruokitės nuotolinei konsultacijai.
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė
Alergija – tai neįprastai aktyvi žmogaus imuninės sistemos reakcija į dažnai įprastas ir negrėsmingas aplinkos medžiagas. Šios medžiagos į organizmą gali patekti su maistu, per kvėpavimo takus, odą, injekcijas ar įgėlus vabzdžiams. Dažniausiai alergiją sukelia maisto produktai, žiedadulkės, namų alergenai (dulkės, pelėsis, pagalvių plunksnos, naminiai gyvūnai (katės, šunys ir kt.)), buityje naudojamos cheminės medžiagos, kosmetikos priemonės,vaistai ir kt. Alerginės ligos ne tik stipriai blogina žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir gresia gyvybei pavojingomis būklėmis.
– čiaudulys, vandeninga sloga, nosies užgulimas, niežėjimas, uoslės praradimas; – akių paraudimas, ašarojimas; – bėrimai, patinimai, odos niežulys; – sausas kosulys, dusulys; – viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, skausmai; – galvos skausmai, svaigimas, sumažėjęs kraujospūdis.
Dažniausiai alergijos simptomai pasireiškia būnant tam tikroje aplinkoje arba tam tikru sezono (pvz., pavasarį) ar paros metu (pvz., naktį, ankstyvą rytą). Alerginėms ligoms būdingas simptomų pasikartojimas. Pastebėjus besikartojančius minėtus simptomus ar pasireiškus jiems itin stipriai, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją alergologą. Išklausęs Jūsų nusiskundimus, atlikęs reikiamus tyrimus ir išsiaiškinęs simptomų priežastis, gydytojas, esant poreikiui, skirs efektyvų gydymą bei pateiks profesionalių rekomendacijų, pastebimai pagerinsiančių Jūsų gyvenimo kokybę.
Alergijos simptomai gali būti įvairaus intensyvumo. Skiriamos lėto ir greito tipo alerginės reakcijos, kurių pavojingiausia – anafilaksinis šokas. Tai greitai besivystanti, prasidedanti pirmos valandos bėgyje alerginė reakcija, kurios simptomai stebimi ne vienoje, bet keliose organizmo sistemose: kvėpavimo takuose, odoje bei širdies-kraujagyslių sistemoje. Itin svarbu anafilaksiją atpažinti ir imtis skubių jos suvaldymo priemonių. Dažniausiai anafilaksinės reakcijos simptomai: kūno bėrimas ar/ir tinimas, dusulys, švokščiantis kvėpavimas, bendras silpnumas, stipriai sumažėjęs kraujo spaudimas, pilvo skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, kartais ir sąmonės praradimas. Pasireiškus anafilaksinei reakcijai, pirmoji pagalbos priemonė – epinefrino (kitaip – adrenalino) autoinjektorius. Jį gydytojas alergologas išrašo aukštą tokių reakcijų riziką turintiems pacientams. Adrenalinas yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti pavojingą anafilaksinę reakciją ir padėti išgelbėti ją patyrusio žmogaus gyvybę. Ištikus anafilaksinei reakcijai taip pat būtina kviesti greitąją pagalbą, kad ją patyrusiam žmogui būtų suteiktas skubus tolimesnis gydymas.
Žmonėms, kurie turi įsijautrinimą tam tikriems alergenams labai svarbu mtis priemonių, kurios mažintų pasikartojančis alerginės reakcijos riziką ar dažnį. Todėl rekomenduojant alerginės ligos gydymą, visuomet gydymo plane įrašomos rekomendacijos, kaip reikėtų vengti kontakto su nustatytais alergenais.
Žmonėms, įsijautrinusiems plėviasparnių vabzdžių nuodams ir turintiems aukštą anafilaksinio šoko riziką būnant gamtoje būtina būti itin atsargiems – vengti pasivaikščiojimų basomis po žydinčią pievą, užkandžiaujant ar geriant lauke ar gamtoje – atidžiai stebėti, ar ant maisto nenutūpė širšė, vapsva ar bitė, nes jų įgėlimas į burną gali sukelti itin grėsmingas reakcijas. Jeigu žmogus žino, kad yra alergiškas plėviasparnių vabzdžių įkandimui, su savimi jis visada privalo turėti epinefrino injektorių.
Aukštą alergijos riziką turinčių vaikų šeimos nariai, ugdymo įstaigos darbuotojai, draugai ir jų tėvai taip pat turėtų žinoti, kaip mažinti vaiko riziką patirti anafilaksinį šoką, kaip atpažinti pirmuosius pavojingos reakcijos simptomus ir ką daryti jiems pasireiškus.
Dažniausios alerginės ligos– alerginis rinitas, astma, atopinis ir alerginis kontaktinis dermatitas, dilgėlinė, kurią kartais lydi angioedema (veido patinimas), anafilaksinis šokas ir kt. Alerginių ligų gydymas gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo. Simptomų kontrolei ir mažinimui gali būti skiriami vaistai, slopinantys alergijos simptomus ar sukeliamą uždegimą (tabletės, lašai, purškalai, tepalai ir kt.). Vis labiau populiarėja ir alergijos gydymas personalizuota alergenų specifinė imunoterapija. Šis gydymo būdas žymiai pagerina sergančiųjų alerginėmis ligomis gyvenimo kokybę, sumažina ilgalaikes gydymo sąnaudas dėl pastebimai sumažėjusio ar išnykusio poreikio vartoti alergijos simptomus mažinančius vaistus ir užkertantis kelią alerginių ligų progresavimui. Naudojant šį metodą, imuninė sistema pratinama prie konkretaus alergeno, skiriant jį pastoviu ritmu bei pastovia koncentracija ilgą laiką, siekiant sukelti imuninę toleranciją. Specifinė alergenų imunoterapija gydo ne simptomus, o jos priežastį. Jį taikant, galima visiškai išgydyti alergiją įkvėpiamiems alergenams (dulkėms, žiedadulkėms, pelėsiams, naminiams gyvūnams).
Alergija maisto produktams dažniausiai pasireiškia dar kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, tačiau ji gali užklupti bet kokiame amžiuje. Neretai ją sukelia ne vienerius metus vartotas ir anksčiau jokių simptomų nesukeldavęs produktas. Maisto alergijos simptomai įprastai pasireiškia per 2 val. suvalgius ar turėjus kontaktą su tam tikru produktu, tačiau alerginė reakcija gali prasidėti ir iš karto.
Maisto alergijos simptomai gali būti įvairaus stiprumo – nuo lengvų iki itin sunkių. Dažniausi jų – dilgėlinė, tinimas, bėrimai, kūdikiams – maisto atpylimas ar viduriavimas. Pati sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksija, galinti kelti ir pavojų gyvybei.
Pastebėjus minėtus simptomus ir įtariant alergiją maisto produktams, rekomenduojama kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, kuris paskirs reikalingus tyrimus, o diagnozavus alergiją – reikiamą gydymą. Gydytojas taip pat atsakys į Jums rūpimus klausimus bei pateiks profesionalių rekomendacijų.
Alergologijos klinikoje „Drauge“ teikiamos profesionalios gydytojo alergologo-klinikinio imunologo konsultacijos, naudojant pažangias diagnostikos priemones, atliekami visi alergijos tyrimai, skiriamas kiekvienam pacientui tinkamiausias gydymas, rekomenduojamos efektyvios alergijos profilaktikos priemonės. Patikėkite savo ir savo artimųjų sveikatą patyrusiems alergologijos klinikos „Drauge“ specialistams, pasiruošusiems Jums pasiūlyti individualizuotus sprendimus, leisiančius pasiekti geriausius alerginių ligų suvaldymo rezultatus ir žymiai pagerinsiančius Jūsų gyvenimo kokybę.
Registruotis susitikimui
Registruokitės vizitui mūsų klinikoje arba nuotolinei konsultacijai su specialistu Jums patogiu būdu.