Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė
Esu daugiau nei 20 metų patirtį turinti gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, biomedicinos mokslų daktarė, klinikos „Drauge“ įkūrėja ir vadovė Algirda Krisiukėnienė.
Dr. Algirda Krisiukėnienė
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė
Jolita Kudirkienė
Vidaus ligų gydytoja, echoskopuotoja
Esu daugiau nei 30 metų patirtį turinti vidaus ligų gydytoja ir gydytoja echoskopuotoja, taip pat dėstau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikoje.
Jolita Kudirkienė
Vidaus ligų gydytoja, echoskopuotoja
Brigita Šemeklienė
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė
Mano tikslas yra padėti pacientams suvaldyti savo ligą nustatant provokuojančius veiksnius, teikiant pacientams pritaikytus tyrimo ir gydymo metodus.
Brigita Šemeklienė
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė
Margarita Paulauskienė
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė
Svarbiausias mano uždavinys – gebėti rasti ligą provokuojančius veiksnius, tinkamiausią gydymą ir padėti savo pacientams kuo geriau suprasti savo alerginę ligą.
Margarita Paulauskienė
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė
Nuotolinė konsultacija
Taupykite savo laiką – registruokitės nuotolinei konsultacijai.
Informacija pacientams
Kviečiame paskaityti bendradarbiaujant su mūsų specialistais parengtus straipsnius. Tikimės, juose rasite naudingos informacijos bei patarimų!
Turite alergiją žiedadulkėms? Ruduo – pats geriausias metas pradėti gydymą
Sužinokite atsakymus į dažniausiai mūsų gydytojams užduodamus klausimus. Jeigu nerandate atsakymo į Jums rūpimą klausimą, užduokite jį internetu ar telefonu ir Jums atsakysime.
Alergija prasideda, kai pašėlsta mūsų imuninė sistema. Tai yra kai imunitetas agresyviai ir pernelyg aktyviai ima reaguoti į mums nepavojingas medžiagas: maistą, žiedadulkes, naminius gyvūnus ar kitus dirgiklius.
Vienos priežasties nėra. Paveldėta genetinė informacija, pernelyg sterili kūdikio aplinka jam augant, ankstyvoje vaikystėje ribotas tam tikrų maisto produktų vartojimas, užteršta gyvenamoji ar darbo aplinka, dažnos virusinės infekcijos – begalė veiksnių kuria palankias sąlygas alerginei ligai išsivystyti.
Alergenas – tai medžiaga, kuri sukelia nedraugiškai nusiteikusios imuninės sistemos atsaką ir alerginei ligai būdingus simptomus. Alergenu gali būti bet kuri žmogų supanti medžiaga: maistas, žiedadulkės, dulkės, pelėsiai, vaistai, sperma ar naminiai gyvūnai (ne tik jų kailis, bet ir seilės, šlapimas ar odos ląstelės).
Ne. Hipoalerginiais paprastai vadinami produktai, kurių sudėtyje nėra dažniausiai pasitaikančių, arba – „didžiųjų“, alergenų. Tačiau ar šis produktas tinka konkrečiai jums, priklauso nuo to, kokiai medžiagai esate įsijautrinę.
Ne. Klaidinga teigti, kad viena ar kita šunų / kačių veislė negali sukelti alerginės reakcijos. Svarbiausia šiuo atveju tiksliai žinoti, kokiam baltymui žmogus yra įsijautrinęs. Pavyzdžiui, žinoma, kad net 30 procentų visų asmenų, kurie jaučia nemalonius simptomus šuns draugijoje, yra jautrūs prostatos baltymui. Todėl tokie asmenys gali saugiai namuose auginti šunų pateles. Taigi, prieš priimant svarbų sprendimą dėl augintinio, naudinga pasitarti ir su gydytoju alergologu.
Alergija vaistams nėra dažna. Svarbu įsidėmėti, kad nemalonūs pojūčiai ar simptomai, atsiradę vartojant vaistą, nebūtinai yra alergija. Įtarus alergiją medikamentams, ją visuomet būtina patvirtinti specialiais tyrimais. Įtarimams pasitvirtinus, gydytojas alergologas-klinikinis imunologas jums rekomenduos, kaip turėtumėte elgtis ateityje.
Ne. Imuninė sistema įsidėmi jai nepatikusią medžiagą labai ilgam ir, vos alergenui patekus į organizmą, nedelsdama ima su juo kovoti.
Atsakymas priklauso nuo to, kokiai alergenų grupei žmogus yra jautrus. Alergija maistui šiandien vis dar nepagydoma. Tuo tarpu įsijautrinimas dulkėms, žiedadulkėms ar naminiams gyvūnams gydomas taikant alergenui specifinę imunoterapiją.
Tai ilgalaikis, individualiai parinktas gydymas mažomis alergenų dozėmis, siekiant pakeisti imuninės sistemos reakciją į skiriamas medžiagas. Kitaip sakant, imuninė sistema pripratinama prie alergeno, todėl alerginei ligai būdingi simptomai išnyksta arba tampa vos jaučiamais.
Ne. Imunoterapiniai preparatai gali būti skiriami vartoti ir laikant po liežuviu ar tabletėmis. Pasirinkus injekcinę gydymo formą, preparatas suleidžiamas po oda plona adatėle, todėl skauda ne labiau nei uodo įgėlimas.
Tai yra ilgalaikis gydymo būdas, kuris trunka nuo 3 iki 5 metų.
Kraujo tyrimu nustatomas specifinio baltymo- imunoglobulino E kiekis, pagamintas prieš konkrečią medžiagą (alergeną). Šio baltymo kiekio padidėjimas parodo įsijautrinimą, tačiau alerginės ligos nepatvirtina. Todėl tyrimo rezultatų interpretaciją visuomet turėtų atlikti gydytojas, kuris ir įvardins, kokie alergenai jums yra reikšmingi ir kaip nustatytą ligą derėtų gydyti.
Tikroji, patvirtinta alergija maistui Lietuvoje nėra labai paplitusi. Dažniausiai alerginės ligos priežastis būna įsijautrinimas karvės pieno baltymams, žuviai, riešutams, kiaušinio baltymui, kviečiams bei sojai.
Maisto alergenai nustatomi imant odos dūrio mėginius, matuojant specifinio konkrečiam produktui imunoglobulino E koncentraciją kraujo mėginiuose, atliekant provokacijos mėginius ar pasitelkiant maisto eliminacijos principą.
Manoma, kad atliekant lopo testą nustatomos lėtosios maisto alergenų sukeltos alerginės reakcijos (būklė, kai klinikiniai ligos simptomai atsiranda per kelias paras nuo įtariamo maisto suvalgymo). Tačiau šis tyrimas nėra patvirtintas visuotinai, nerekomenduojamas tarptautinių diagnostikos gairių, o daugelis pasaulinių alergologijos centrų šio tyrimo neatlieka dėl menko tyrimo tikslumo bei patikimumo.
Alergija – tai pernelyg aktyvi ir stipri imuninės sistemos reakcija į nepavojingas medžiagas. Todėl papildomo stiprinimo imuninei sistemai sergant alergine liga tikrai nereikia. Dažniausia pakanka tiesiog gyventi aktyvų, įdomų ir sveiką gyvenimą. Matydamas poreikį, jus konsultuojantis gydytojas gali rekomenduoti vitamino D kiekio korekciją ar mikrobiotos atstatymui bei puoselėjimui būtinas priemones.
Anafilaksija yra greita alerginė reakcija, pasireiškianti per 5–30 minučių po kontakto su alergenu. Jai būdingi simptomai paliečia kelias organų sistemas. Tai yra vienu metu pasireiškia keletas negalavimų. Dažniausiai pacientai jaučia silpnumą, dusulį, stiprų pilvo ar skrandžio srities skausmą, gali patinti veidas, užkimti balsas, išberti kūno odą.
Asmenims, kurie yra didelės anafilaksijos rizikos grupėje, gydytojai išrašo adrenalino autoinjektorius, kuriuos ir reikia panaudoti pirmosios pagalbos atveju. Suteikus pirmąją pagalbą – net jei žmogus jaučiasi gerai, – visuomet būtina kviesti greitąją ar nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių.
Taip tikrai nėra ir dar nėra nutikę nė vienam žmogui. Jei taip manote, pasikonsultuokite su gydytoju alergologu-klinikiniu imunologu, kuris padės išsiaiškinti alergenus ir, jus nuraminęs, atvers kelią į normalų, kokybišką ir pilnavertį gyvenimą.
Galima labai reikšmingai sumažinti alerginės ligos išsivystymo riziką. Tereikia leisti sau ar savo vaikui gyventi įprastą gyvenimą, nebijoti sušalti, sukaisti ar išsipurvinti, valgyti visavertį maistą, vengti bereikalingo vaistų – ypač antibiotikų – vartojimo.
Ne. Kraujo tyrimu nustatomi įkvepiami ar maisto alergenai. Tuo tarpu norint įvertinti, pavyzdžiui, įsijautrinimą cheminėms medžiagoms, toks tyrimas visiškai beprasmis. Todėl prieš bet kokį tyrimą – jei norite sutaupyti tiek laiko, tiek ir pinigų – pasitarkite su gydytoju alergologu-klinikiniu imunologu.
Tikrai ne. Imuninės sistemos sutrikimą reikėtų įtarti tuomet, jei vaikas ar suaugęs žmogus nors kartą sirgo labai sunkia infekcija, dėl ko reikėjo gydymo ligoninėje ar intensyvios terapijos skyriuje. Jei per vienerius metus pasikartoja keli plaučių, ausų, sinusų uždegimai – taip pat derėtų atlikti specialius tyrimus imuninės sistemos veiklai įvertinti.
Alergija maistui – tai imuninės sistemos reakcija, galinti sukelti įvairius simptomus – tiek lengvus (pavyzdžiui, kūno odos bėrimas), tiek ir labai pavojingus (pavyzdžiui, anafilaksinį šoką). Ją nustačius, rekomenduojama vengti net menkiausių nustatyto alergeno kiekių vartojimo. Tuo tarpu maisto netoleravimas – tai apsunkintas tam tikros rūšies maisto virškinimas, galintis sukelti nemalonius pojūčius (pilvo pūtimą, skrandžio skausmą, viduriavimą, pykinimą), kurie gyvybei nepavojingi.
x
Registruotis susitikimui
Registruokitės vizitui mūsų klinikoje arba nuotolinei konsultacijai su specialistu Jums patogiu būdu.
