Kas yra alergija?

Dažniausiai alergijos simptomai pasireiškia būnant tam tikroje aplinkoje arba tam tikru sezono (pvz., pavasarį) ar paros metu (pvz., naktį, ankstyvą rytą). Alerginėms ligoms būdingas simptomų pasikartojimas. Pastebėjus besikartojančius minėtus simptomus ar pasireiškus jiems itin stipriai, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją alergologą. Išklausęs Jūsų nusiskundimus, atlikęs reikiamus tyrimus ir išsiaiškinęs simptomų priežastis, gydytojas, esant poreikiui, skirs efektyvų gydymą bei pateiks profesionalių rekomendacijų, pastebimai pagerinsiančių Jūsų gyvenimo kokybę.

Alergijos simptomai gali būti įvairaus intensyvumo. Skiriamos lėto ir greito tipo alerginės reakcijos, kurių pavojingiausia  – anafilaksinis šokas. Tai greitai besivystanti, prasidedanti pirmos valandos bėgyje alerginė reakcija, kurios simptomai stebimi ne vienoje, bet keliose organizmo sistemose: kvėpavimo takuose, odoje bei širdies-kraujagyslių sistemoje. Itin svarbu anafilaksiją atpažinti ir imtis skubių jos suvaldymo priemonių. Dažniausiai anafilaksinės reakcijos simptomai: kūno bėrimas ar/ir tinimas, dusulys, švokščiantis kvėpavimas, bendras silpnumas, stipriai sumažėjęs kraujo spaudimas, pilvo skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, kartais ir sąmonės praradimas. Pasireiškus anafilaksinei reakcijai, pirmoji pagalbos priemonė – epinefrino (kitaip – adrenalino) autoinjektorius. Jį gydytojas alergologas išrašo aukštą tokių reakcijų riziką turintiems pacientams. Adrenalinas yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti pavojingą anafilaksinę reakciją ir padėti išgelbėti ją patyrusio žmogaus gyvybę. Ištikus anafilaksinei reakcijai taip pat būtina kviesti greitąją pagalbą, kad ją patyrusiam žmogui būtų suteiktas skubus tolimesnis gydymas.

Žmonėms, kurie turi įsijautrinimą tam tikriems alergenams labai svarbu mtis priemonių, kurios mažintų pasikartojančis alerginės reakcijos riziką ar dažnį. Todėl rekomenduojant alerginės ligos gydymą, visuomet gydymo plane įrašomos rekomendacijos, kaip reikėtų vengti kontakto su nustatytais alergenais.

Žmonėms, įsijautrinusiems plėviasparnių vabzdžių nuodams ir turintiems aukštą anafilaksinio šoko riziką būnant gamtoje būtina būti itin atsargiems – vengti pasivaikščiojimų basomis po žydinčią pievą, užkandžiaujant ar geriant lauke ar gamtoje – atidžiai stebėti, ar ant maisto nenutūpė širšė, vapsva ar bitė, nes jų įgėlimas į burną gali sukelti itin grėsmingas reakcijas. Jeigu žmogus žino, kad yra alergiškas plėviasparnių vabzdžių įkandimui, su savimi jis visada privalo turėti epinefrino injektorių.

Aukštą alergijos riziką turinčių vaikų šeimos nariai, ugdymo įstaigos darbuotojai, draugai ir jų tėvai taip pat turėtų žinoti, kaip mažinti vaiko riziką patirti anafilaksinį šoką, kaip atpažinti pirmuosius pavojingos reakcijos simptomus ir ką daryti jiems pasireiškus.

Alergija maisto produktams dažniausiai pasireiškia dar kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, tačiau ji gali užklupti bet kokiame amžiuje. Neretai ją sukelia ne vienerius metus vartotas ir anksčiau jokių simptomų nesukeldavęs produktas. Maisto alergijos simptomai įprastai pasireiškia per 2 val. suvalgius ar turėjus kontaktą su tam tikru produktu, tačiau alerginė reakcija gali prasidėti ir iš karto.

Maisto alergijos simptomai gali būti įvairaus stiprumo – nuo lengvų iki itin sunkių. Dažniausi jų – dilgėlinė, tinimas, bėrimai, kūdikiams – maisto atpylimas ar viduriavimas. Pati sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksija, galinti kelti ir pavojų gyvybei.

Pastebėjus minėtus simptomus ir įtariant alergiją maisto produktams, rekomenduojama kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, kuris paskirs reikalingus tyrimus, o diagnozavus alergiją – reikiamą gydymą. Gydytojas taip pat atsakys į Jums rūpimus klausimus bei pateiks profesionalių rekomendacijų.