Alergiją vaikui gali sukelti ir mokykla ar darželis, bet visai ne dėl to, ką pagalvojote

Alergiją įprasta sieti su pavasariniu augalų žydėjimu, tad tėvams kelia nuostabą faktas, kad ji vaikams gali pasireikšti ir rudenį, grįžus į mokyklas ir darželius. Gydytoja-alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė įspėja, kad alergijos gali būti įvairių tipų ir jas sukelia ne tik žiedadulkės, bet ir dulkės, pelėsis ar naminiai gyvūnai, taip pat – maisto produktai ar cheminės medžiagos. Kaip su šiomis alergijomis tvarkytis, pasakoja gydytoja-alergologė.

Alergija – tai aktyvi ir pernelyg agresyvi imuninės sistemos reakcija į žmogui nepavojingas medžiagas. Tokia reakcija žmogaus organizme išprovokuoja lėtinį uždegimą, kuris ir įvardijamas kaip alergija ar alerginė liga.

Anot dr. A. Krisiukėnienės, mokyklose ar darželiuose dažniausiai pasireiškia netikėtos alergijos, kurias sukelia maisto produktai arba juose esančios medžiagos.

„Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia maži vaikai – jie yra labai žingeidūs, nesupranta maiste slypinčių pavojų jų sveikatai. Todėl, jei tik bus galimybė, jie būtinai paragaus visų gardumynų, net ir tų, kurie jiems pavojingi. Bendri pietūs, gimtadienio vaišės ar saldūs prizai po klasės varžybų dažniausiai ir iššaukia tokio tipo alergines reakcijas ir net gali baigtis anaflaksiniu šoku“, – pasakoja dr. A. Krisiukėnienė.

Ekspertė prideda, kad vaikai taip pat gali būti alergiški cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos mokymosi įstaigų patalpos valyti ar dažyti. Taip pat – dalelėms aplinkoje: dulkėms, žiedadulkėms, gyvūnų plaukams ar pelėsiui.

Alergijos nėra užkrečiamos virusinės ligos, tačiau kai kurių jų simptomai – panašūs: sloga, čiaudulys, kosulys, ašarojančios akys. Dažniausiai šie simptomai indikuoja įkvepiamų alergenų sukeltą ligą. Tuo tarpu alergijos cheminėms medžiagoms ar maistui pasireiškia odos bėrimais bei niežuliu.

„Vyresni vaikai, sergantys alerginiu rinitu, dažnai mokykloje jaučiasi blogai, nes atkreipiamas dėmesys į alerginės slogos simptomus – slogą, čiaudulį, kosulį – kurie dažnai painiojami su virusine infekcija. Todėl vaiko tėvai raginami vaiko neleisti į mokyklą, kad šis neužkrėstų kitų vaikų, nors tai – neįmanoma, nes problema visiškai ne čia“, – aiškina dr. A. Krisiukėnienė.

Tėvams, įtariantiems, kad jų vaikai gali būti alergiški, prieš naujuosius mokslo metus svarbu tinkamai pasiruošti, siekiant išvengti bereikalingo streso.

1. Išsiaiškinkite situaciją
Anot dr. A. Krisiukėnienės, pastebint užsitęsusius slogos simptomus, neaiškios kilmės odos bėrimus ar dažną kosulį, svarbiausia su vaiku apsilankyti pas gydytoją alergologą ir įvertinti ar šie simptomai nėra susiję su įsijautrinimu aplinkos ar maisto alergenams.

„Gydytojas ne tik paneigs ar patvirtins nuogąstavimus, bet ir padės sudaryti gydymo planą ar suteiks įrankių, kaip palengvinti ligos simptomus. Svarbiausia, neužsiimti savigyda, taip dar apsunkinant vaiko kasdienybę ir nutolinant ligos diagnozavimą“, – sako A. Krisiukėnienė.

Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė pataria atlikti specializuotus alergologinius tyrimus, kurie gerokai tikslesni nei bendriniai kraujo tyrimai. Tačiau, kokio konkretaus vaikui tyrimo reikia – gali patarti tik patyręs specialistas, aptaręs ligos simptomus ir apžiūrėjęs savo mažąjį pacientą. Be to, matydami tikslius tyrimo duomenis, ir specialistai galės sudaryti vaikui labiausiai tinkamą gydymo planą.

„Nekontroliuojamas alerginis uždegimas bėgant laikui vis giliau pažeidžia odą, gleivines, gali plisti į kitus organus. Todėl norėdami užkirsti kelią alerginio uždegimo progresavimui, būtinai turime jį kontroliuoti, gydyti, laiku pradėti naudoti tinkamus vaistus ir vengti uždegimo aktyvumą skatinančių alergenų“, – pasakoja dr. A. Krisiukėnienė.

2. Perduokite informaciją mokytojams
Apie vaiko alergiją turi žinoti ir darželio auklėtojai bei mokyklos mokytojai. Taip reikiamu metu jie galės užkirsti kelią intensyvioms alerginėms reakcijoms, apsaugodami vaiką nuo netinkamų maisto produktų, dirginančios aplinkos ar situacijų.

Alergine liga sergantis žmogus turi žinoti, kokie alergenai lemia jo ligos simptomus, suprasti alerginės ligos siunčiamus signalus, mokėti vengti kontakto su tomis medžiagomis – taip jis gali maksimaliai prisidėti prie savo sveikatos saugojimo. Šiuos sprendimus vaikams mokykloje turi padėti atlikti pedagogai.

„Pedagogai mato šeimos gydytojo parengtą vaiko sveikatos kortelę, kurioje atsispindi sveikatos būklė ar rekomendacijos, kaip tas būkles valdyti. Nepaisant to, praktika rodo, jog žodžiu pakartojus svarbiausią informaciją, padidėja šansai užtikrinti saugesnę aplinką vaikui“, – sako dr. A. Krisiukėnienė.

3. Turėkite vaistų po ranka
Nepaisant tėvų, auklėtojų ir gydytojų pastangų, kartais stiprios alerginės reakcijos vis tik ištinka. Pati pavojingiausia – anafilaksinis šokas. Jis neretai ištinka tuos žmones, kurie ilgą laiką ignoravo alerginės ligos simptomus valgydami tam tikrą maistą, naudodami vaistus ar nesisaugodami vabzdžių įgėlimų.

Tokiais išskirtiniais atvejais tiek tėvai, tiek pedagogai turi mokėti atpažinti grėsmingos alerginės reakcijos simptomus ir žinoti, kaip elgtis, kokią pirmąją pagalbą reikėtų suteikti vaikui. Tokias rekomendacijas gali suteikti gydytojas vaikų alergologas, taip padedantis užtikrinti saugią aplinką alergiškam vaikui ugdymo įstaigoje.

„Jei gydytojas alergologas yra išrašęs ir pataręs tėvams turėti epinefrino autoinjektorių dėl galimos sunkios alerginės reakcijos, tai ir ugdymo įstaigoje pedagogai turi būti supažindinti kada ir kaip panaudoti vaistą, kokių imtis veiksmų, kad užtikrinti vaiko saugumą ir gerą savijautą“, – pataria dr. A. Krisiukėnienė.