Losjonas, kremas ar tepalas – ką pasirinkti?

Šiuo metu kosmetikos gamintojai suteikia didžiulį įvairių emolientų pasirinkimo spektrą, kuriais galime tepti savo kūną. Tai priemonės, pagamintos riebalų pagrindu, padedančios atkurti odos tarpląstelinių lipidų struktūros vientisumą ir normalizuoti barjerinę funkciją. Emolientais vadinami skirtingi losjonai, kremai bei tepalai – juos turėtumėme naudoti atsižvelgdami į savo individualią būklę, tepamą vietą ir aplinkos veiksnius, įvertinant šaltį, drėgmę.

Naudodami įvairius emolientus (losjonus, kremus, tepalus), o svarbiausia – juos tinkamai pasirinkdami, galime užtikrinti gerą savo odos būklę, labiau ją drėkinti, išvengti išsausėjimo ir kitų komplikacijų. Tai padeda:

• sumažinti odos sausumą (kserozę) ir pleiskanojimą (ihtozę);
• sumažinti transepiderminį vandens netekimą;
• palaikyti odos vientisumą, lanstumą ir bakterinę funkciją;
• palengvinti odos simptomus (pvz., niežulį);
• gydyti įvairias odos ligas (pvz., atopinį dermatitą), užkirsti kelią jų paūmėjimams;
• maskuoti smulkias raukšleles ir linijas;
• sukurti pagrindą kitiems kosmetiniams produktams (pvz., makiažui).

Tepaluose esančios medžiagos didina okliuzyvumą, gebėjimą sukurti apsauginį odos barjerą, geriau išlaikyti drėgmę – tai ypač naudinga siekiant mažinti išsausėjimą, kadangi šie produktai pasižymi didesniu riebalų kiekiu. Kremai, priešingai, labiau tinkami naudoti kasdien, kuomet reikia lengvesnių ir greičiau įsigeriančių priemonių.

• Tepalai. Geriausiai tinkantys sausoms, storoms, pleiskanojančioms vietoms, tepalai užtikrina ilgesnį apsauginį poveikį dėl didesnio riebalų kiekio, tačiau kai kuriems pacientams jie atrodo per riebūs, ypač matomose kūno vietose.
• Kremai. Šias priemones rekomenduojama rinktis plačiam ir kasdieniam naudojimui, kadangi kremai, pasižymintys lengvesniu turiniu nei tepalai, greičiau įsigeria į odą, juos tepti reikia dažniau.
• Losjonai. Dažnai naudojami plaukuotoms kūno vietoms (pvz., galvos odai, ir (arba) lengvam odos sausumui kitur), losjonai puikiai tinka kasdieniam naudojimui, siekiant palaikyti drėgmę.

1. Odos saugumo prevencija
   • • Kvapius muilus ir dušo gelius reikėtų naudoti labai saikingai arba visai atsisakyti jų.
     • Drėkinantys muilo pakaitalai yra puiki alternatyva žmonėms, turintiems sausą ir/ar jautrią odą.
2. Vonios emolientai
   • • Tai aliejai arba emulsikliai, skirti tolygiai pasklisti vonios vandenyje.
     • Geriausia juos naudoti kartu su kitais drėkikliais, įskaitant ant odos paliekamus produktus.
3. Produktų derinimas
   • • Dažnai naudojami įvairūs produktų deriniai, pavyzdžiui, muilo pakaitalai, vonios aliejai ir ant odos tepami drėkikliai, turėtų derėti tarpusavyje,
4. Ant odos paliekami drėkikliai
   • • Tepalai, kremai ir losjonai yra veiksmingiausi, kai tepami iš karto po maudynių, nes tuo metu epidermyje esantis vanduo išlieka. Taigi, sutepti kūno odą geriausia per 3 minutes po prausimosi.
     • Jie taip pat gali būti naudojami kitu metu, kai oda atrodo sausa.
5. Taikymo dažnumas ir kiekis
   • • Labai sausa oda gali būti tepama riebiu kremu kas kelias valandas.
     • Šiek tiek sausa oda gali reikalauti tik lengvo drėkiklio naktį.
     • Egzema sergantiems pacientams per savaitę sunaudojamas drėkiklio kiekis vidutiniškai svyruoja nuo 150–200 g (vaikams) ir iki 500 g (suaugusiesiems).

Jei panaudota priemonė patepus odą susigėrė labai greitai – galite rinktis riebesnės tekstūros priemones. Tačiau po tepimo jaučiant, kad oda ilgai būna slidi ir nesugeria priemonės, pabandykite lengvesnės tekstūros produktus. Žiemos metu dažniausia reikalingi riebesni kremai, kartais net vadinami šalčio kremais.

Išsirinkti tinkamas priemones esant didžiulei pasiūlai nėra lengva. Kai kada kremai gali sukelti nemalonų graužimą, dilgsėjimą (ypač sergantiems odos ligomis) ar net kontaktinį dermatitą, todėl reikia atsižvelgti ir į sudedamąsias dalis – kvapus ir konservantus. Esant odos pažeidimams kremų sudėtyje esantis šlapalas (urea), pieno rūgštis ar kitos pagalbinės medžiagos taip pat gali stipriai dirginti odą. Esant įtarimui, jog priemonė sukėlė bėrimus ar jų paūmėjimą, galima atlikti odos lopo tyrimą ir išanalizuoti, kokios medžiagos, esančios priemonės sudėtyje, sukėlė alergines reakcijas.

Pasireiškus odos pažeidimams, infekcijoms ar uždegimams, nedelskite – kreipkitės pagalbos į specialistus. Mūsų alergologijos klinikos „Drauge“ gydytojai, sukaupę ilgametę patirtį, yra pasiruošę įvertinti Jūsų būklę bei pasiūlyti efektyviausius problemos sprendimo būdus.