Kokios alerginės reakcijos gali sukelti anafilaksinį šoką ir kaip nuo jo apsisaugoti

Dažniausiai anafilaksinį šoką sukelia plėviasparnių vabzdžių (širšių, vapsvų, bičių) nuodai ir tam tikri maisto produktai (žuvis, kiaušiniai, pienas, riešutai), kartais – injekciniai vaistai.

Pasak alergologijos klinikos „Drauge“ gydytojos alergologės-klinikinės imunologės dr. Algirdos Krisiukėnienės, anafilaksinis šokas įprastai nebūna pirmoji padidėjusio jautrumo reakcija. Daugeliu atvejų prieš jai pasireiškiant, žmogus jau anksčiau būna patyręs alerginių simptomų, įspėjančių, kad jis gali būti įsijautrinęs tam alergenui. Pavyzdžiui, įgėlus bitei, patinimas, paraudimas ar bėrimai atsirasdavo ne tik įkandimo vietoje ir aplink ją, bet ir kitose kūno srityse, patindavo veidas. Arba valgant tam tikrus maisto produktus, pasireikšdavo tokie simptomai, kaip skrandžio skausmas, lūpų patinimas, pasunkėjęs kvėpavimas.

Dr. Algirda Krisiukėnienė sako, kad pastebėjus neįprastus plėviasparnių vabzdžių nuodų ar tam tikrų maisto produktų sukeliamus simptomus ir norint išvengti anafilaksinio šoko, būtina kreiptis į gydytoją alergologą. Tik atlikus tam tikrus tyrimus, galima įvertinti riziką žmogui ateityje patirti šią gyvybei pavojingą būklę. Pasak specialistės, tam ypač praverčia molekulinės diagnostikos tyrimai, leidžiantys anafilaksinio šoko riziką įvertinti itin tiksliai.

Pasak patyrusios specialistės, jeigu rizika yra aukšta, turi būti imamasi visų įmanomų priemonių jai sumažinti: plėviasparnių vabzdžių alergijos gydymo specifine imunoterapija, paciento edukacijos, kaip vengti kontakto su alergenais, kurių net ir maži kiekiai gali sukelti pavojingą reakciją, ir kaip šią reakciją atpažinti. Šiems pacientams taip pat išrašomas epinefrino (kitaip –adrenalino) autoinjektorius, paaiškinama, kaip juo naudotis, kad pasireiškus pavojingai būklei, žmogus ar jo artimieji galėtų suteikti reikalingą pagalbą. Adrenalinas yra vienintelė priemonė, padedanti suvaldyti anafilaksinę reakciją ir galinti išgelbėti ją patyrusio žmogaus gyvybę. Tuo tarpu geriamieji vaistai nuo alergijos tokiu atveju gali būti neefektyvūs.

Maisto alergiją turinčių vaikų šeimos nariai, ugdymo įstaigos darbuotojai, draugai ir jų tėvai taip pat turėtų žinoti, kaip mažinti vaiko riziką patirti anafilaksiją, kaip atpažinti pirmuosius pavojingos reakcijos simptomus ir ką daryti jiems pasireiškus.

„Plėviasparnių vabzdžių įkandimo sukeltas anafilaksinis šokas dažniausiai pasireiškia staigiu įkandimo vietos, vėliau – ir kvėpavimo takų gleivinių tinimu, bėrimu, kvėpavimo sutrikimu, silpnumu, širdies ritmo, regėjimo sutrikimu, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu, traukuliais. Laiku nesureagavus, plėviasparnio vabzdžio įgėlimas gali baigtis mirtimi“, – įspėja dr. Algirda Krisiukėnienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad turintiems aukštą anafilaksinio šoko riziką žmonėms būnant gamtoje būtina būti itin atsargiems – vengti pasivaikščiojimo basomis po žydinčią pievą, užkandžiaujant ar geriant lauke ar gamtoje – atidžiai stebėti, ar ant maisto nenutūpė širšė, vapsva ar bitė, nes jų įgėlimas į burną gali sukelti itin grėsmingas reakcijas. Jeigu žmogus žino, kad yra alergiškas plėviasparnių vabzdžių įkandimui, su savimi jis visada privalo turėti epinefrino injektorių.

Norite būti savo sveikatos šeimininkais ir net turėdami alerginę ligą žinoti, kaip su ja gyventi komfortiškai? Laukiame Jūsų alergologijos klinikoje „Drauge“! Patyrę gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai, pasitelkę pažangias alergologinių ligų diagnostikos priemones, tiksliai nustatys Jus varginančių simptomų priežastis, atsakys į visus Jums rūpimus klausimus, supažindins ir išmokys naudotis ligos suvaldymo ir profilaktinėmis priemonėmis, prireikus, paskirs efektyvų gydymą.