Ruduo ir pelėsis: kaip apsaugoti sveikatą? Alergologo patarimai

Ruduo ir pelėsis: kaip apsaugoti sveikatą? Alergologo patarimai

Ruduo Lietuvoje – tai metas, kai aplinkoje daugėja drėgmės, o kartu ir pelėsio. Nors pelėsis yra natūralus gamtos komponentas, tam tikromis sąlygomis jis gali tapti rimtu pavojumi mūsų sveikatai. Alergologijos klinikos Kaune alergologė–klinikinė imunologė gyd. Margarita Paulauskienė primena: pelėsio sporos ir jų gaminamos medžiagos gali sukelti alergijas, apsunkinti kvėpavimą, paaštrinti astmą ir paskatinti kitus sveikatos sutrikimus, ypač jautriems asmenims. Šiame straipsnyje aptariama, kodėl pelėsis atsiranda, kokią įtaką jis daro sveikatai ir kokių veiksmų turėtume imtis, kad apsaugotume savo namus ir šeimą.

Alergologė-klinikinė imunologė gyd. Margarita Paulauskienė primena, kad pelėsio sporos ir jų gaminamos medžiagos gali sukelti alergijas, apsunkinti kvėpavimą, paaštrinti astmą ir paskatinti kitus sveikatos sutrikimus, ypač jautriems asmenims.

Registracija

Kas yra pelėsis ir kodėl jis pavojingas?

Pelėsiai – tai grybai, kurių gamtoje aptinkama tūkstančiai rūšių. Nors jų biologinė paskirtis – organinių medžiagų skaidymas – yra būtina ekosistemai, pelėsio atsiradimas mūsų gyvenamojoje aplinkoje gali būti žalingas sveikatai.

Kai pelėsis randa tinkamas sąlygas (drėgmė, vandens žala, silpna ventiliacija), jis pradeda gausiai daugintis ir skleisti sporas bei mikotoksinus.

Mikotoksinai. Toksinės medžiagos, kurias gamina pelėsiai ir kurios dažniausiai aptinkamos maiste. Įkvėptų toksinų poveikis dar tiriamas, tačiau žinoma, kad ilgas kontaktas su pelėsiu gali sukelti reikšmingą neigiamą poveikį sveikatai.

Kokias ligas gali sukelti pelėsis?

Gyd. Margarita Paulauskienė išskiria dažniausiai pasitaikančius sveikatos sutrikimus, susijusius su pelėsiu:

 

1. Alerginis rinitas: Simptomai: čiaudulys, nosies užgulimas, sloga, akių niežėjimas ar ašarojimas.

2. Astmos paūmėjimas: Pelėsio sporos gali sukelti bronchų spazmus, dusulį, kosulį.

3. Alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė: Imuninės sistemos sukelta reakcija, sukelianti plaučių uždegiminius pokyčius.

4. Hipersensityvinis pneumonitas: Rimtesnė būklė, pasireiškianti karščiavimu, dusuliu ir kosuliu.

Kaip pelėsis patenka į namus?

Pelėsio sporos yra itin lengvos ir mikroskopinės, todėl:

  • patenka per langus, duris, ventiliaciją,

  • nusėda ant sienų, grindų, baldų,

  • tampa dulkių dalimi.

Svarbiausias jų aktyvavimo veiksnys – drėgmė. Sausos sporos gali išlikti neaktyvios metų metus, tačiau vos atsiradus vandens šaltiniui jos atgyja.

Kada pastatas laikomas užterštu pelėsiu?

Gyd. M. Paulauskienė pažymi, kad pelėsio rizika padidėja, jei:

  • patalpos buvo apsemtos ilgiau nei 48 valandoms,

  • matomi vandens pažeidimai,

  • jaučiamas pelėsio kvapas,

  • matomos juodos, žalios ar rudos dėmės ant paviršių.

Kada sunerimti dėl pelėsio namuose? Kam jis pavojingas?

Reikėtų visiškai vengti pelėsiu užterštų vietų:

  • transplantaciją patyrusiems pacientams,

  • asmenims su neutropenija,

  • žmonėms, kurių CD4+ limfocitų skaičius < 200,

  • sergantiems imunodeficitu.

Taip pat vengti turėtų:

  • chemoterapiją ar imunosupresinę terapiją gaunantys asmenys,

  • nėščios moterys,

  • vyresni nei 65 metų žmonės,

  • vaikai iki 12 metų (ypač kūdikiai),

  • pacientai, sergantys astma ar LOPL.

Kaip naikinti pelėsį namuose?

Efektyviausia strategija – rasti ir pašalinti drėgmės šaltinį. Pelėsio valymo rekomenacija:

  • naudoti apsauginius respiratorius (N-95), pirštines, akinius,

  • valyti tik tas medžiagas, kurias įmanoma išgelbėti,

  • išmesti drėgmę sugėrusias ar pažeistas medžiagas,

  • sergantiems kvėpavimo ligomis – vengti valymo darbų.

Kaip apsisaugoti namuose nuo pelėsio?

Gyd. Margarita Paulauskienė pateikia šiuos patarimus, kaip išvengti pelėsio:

✔ Palaikykite oro drėgmę 30–50 %.
✔ Vėdinkite patalpas bent 2–3 kartus per dieną.
✔ Naudokite garų surinktuvus virtuvėje ir vonioje.
✔ Šalinkite kondensatą nuo langų.
✔ Neleiskite kauptis drėgmei ant sienų ar grindų.
✔ Tikrinkite, ar nėra vandens nuotėkių.

Kada kreiptis į alergologą?

Jei pastebite:

  • nosies užgulimą ar slogą,
  • nuolatinį čiaudulį,
  • kosulį ar dusulį,
  • simptomų paūmėjimą tam tikrose patalpose,
  • astmos paūmėjimus,

tuomet rekomenduojama atlikti alerginius tyrimus pelėsiui. Kauno alergologijos klinikoje „Drauge ”gyd. Margarita Paulauskienė padeda nustatyti jautrumą pelėsiams ir parinkti individualų gydymo planą.

Registracija ir kitų alergijų gydymas

Kviečiame registruotis svetainėje ir telefonu. Skambinkite tel. +370 668 00298, mūsų administratorė atsakys į visus klausimus ir suderins patogiausią vizito laiką. 🕘 Darbo laikas: I–V 9:00 – 19:00

Atvykite į kliniką, kuri įsikūrusi pačiame Kauno centre, adresas: Šv. Gertrūdos g. 51-28, čia rasite patogią miesto parkavimo aikštelę visai netoli klinikos.

Taip pat alergologijos klinikoje gydome kitas alerginės ligas:

  1. Alerginis rinitas (nuolatinis nosies užgulimas, čiaudulys, sekrecija iš nosies, uoslės sutrikimai). Dar kartais vadinama šienlige arba alergija žiedadulkėms.
  2. Astma (kosulys, dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas).
  3. Atopinis dermatitas (odos sausumas, niežulys, uždegimas)
  4. Maisto alergija (reagavimas į tam tikrus produktus, prieskonius ar jų komponentus).
  5. Kontaktinė alergija (odos reakcijos į kosmetiką, alegija metalams, chemines ar buitines medžiagas).
  6. Alergija vaistams (netoleravimas ar pavojingos reakcijos į medikamentus).
  7. Dilgėlinė ir angioedema (ūminės ar lėtinės bėrimo ir patinimų formos).
  8. Fizinių veiksnių sukeltos alergijos – (alergija šalčiui, reakcija į karštį, alergija saulei)
  9. Akių alergijos (alerginis konjunktyvitas)
  10. Alergija vabzdžiams – vapsvos, bitės, širšės įkandimai gali sukelti alerginius simptomus ar net sukelti anafilaksinį šoką.
  11. Kitos su alergijomis ir imunitetu susijusios ligos.