Alergija kosmetikai ir kvepalams: kai grožis nebedžiugina: Elle žurnalas (birželis)

Alergologės-klinikinės imunologės dr. Algirdos Krisiukėnienės teigimu, jau tūkstančius metų žmonės siekia išsiskirti, pabrėžti savo individualumą ar tiesiog pasijusti geriau. Šis noras paskatino kosmetikos ir parfumerijos pramonės bumą. Norime stangrios, švytinčios odos? Griebiamės serumų ir kremų. Norime įsimintinai pažymėti gyvenimo įvykį? Užsukame į tatuiruočių saloną. Aromatiniai aliejai, kvepalai, smilkalai – šiandien tapo neatsiejama mūsų kasdienybės ir nuotaikos dalimi.

Vidutiniškai žmogus kasdien naudoja iki 12 skirtingų kosmetikos priemonių ar kvapų. Tačiau kartu su estetikos paieškomis vis dažniau iškyla ir kita – nematoma – pusė: alerginės reakcijos.

Per pastaruosius 20 metų jautrumas kosmetikoje esančioms medžiagoms ar kvapams Europoje ir Šiaurės Amerikoje išaugo daugiau nei 2,5 karto. Šiandien maždaug kas dešimtas žmogus, turintis jautrią odą, yra alergiškas kosmetikai.

Dažnai manoma, kad tik naujas produktas gali sukelti alerginę reakciją. Deja, tai – mitas. Imuninė sistema gali įsijautrinti ir į jau ilgą laiką naudojamą priemonę. Pirmieji simptomai – odos paraudimas, niežulys, pleiskanojimas ar bėrimas – dažniausiai pasireiškia po kelių valandų, tačiau kartais – tik po kelių dienų ar savaičių.

Nors dažniausiai šios alergijos sukeliami simptomai nėra pavojingi gyvybei, medicinoje aprašyti ir pavieniai atvejai, kai dėl kosmetikos alergenų pasireiškė anafilaksinis šokas – ypač jei produktas, turintis alergenų, buvo naudojamas ant labai pažeistos odos.

Alerginis kontaktinis dermatitas – tai dažniausiai pasitaikanti odos liga, kurią sukelia kosmetikos priemonių sudėtyje esantys alergenai. Šiai ligai būdingas ilgai trunkantis odos paraudimas, bėrimas, niežulys, išsausėjimas ar pleiskanojimas. Simptomai atsiranda toje vietoje, kur produktas buvo tepamas: skruostai, kaklas, rankos, vokai. Kai kurios alergiją sukeliančios medžiagos yra lakios, todėl jos gali sudirginti net ir tas odos vietas, kurios tiesiogiai nesiliečia su priemone.

Kita alergijos kosmetikai forma – alerginis fotokontaktinis dermatitas – pasireiškia tada, kai oda veikiama ir kosmetikos, ir ultravioletinių spindulių.

Dažniausi kaltininkai:

1. Saulės kremų sudėtyje esantys junginiai (benzofenonas-3, cinamatai),
2. Kvapiosios medžiagos kvepaluose ir losjonuose,
3. Tepamieji vaistiniai tepalai, ypač geliai nuo skausmo.

Dažniausiai pažeidžiamos saulės veikiamos odos sritys – veidas, kaklas, krūtinė, rankos.

Daugiau nei 80 cheminių medžiagų, naudojamų kosmetikoje, priskiriamos prie dažniausių alergenų.

Pagrindinės grupės ir pavyzdžiai:

1. Kvapiosios medžiagos: amilcinamalis, eugenolis, geraniolis, kumarinas, citronelolis, limonenas ir kt.
2. Konservantai: metildibromogliutaronitrilas, metilizotiazolinonas, formaldehidas.
3. Emulsikliai, akrilatai: vilnos alkoholiai, propilenglikolis, dikaprilo maleatas
4. Dažai: parafenilendiaminas
5. Metalai: nikelis, kobaltas
6. Lateksas.

Šios medžiagos naudojamos kremų, muilų, dušo gelių, vaikiškų pudrų, drėgnų servetėlių, šampūnų, losjonų, valiklių, kvepalų, kaukių, dekoratyvinės kosmetikos, tepamų vaistų, dezinfekcinių priemonių, akių lašų, nagų lako, plaukų dažų ir tatuiruočių dažų gamyboje.

Deja, natūralumas negarantuoja saugumo. Augalų ekstraktai ar gyvūninės kilmės baltymai dažnai laikomi „švelnesne“ alternatyva, tačiau tyrimai rodo, kad šios medžiagos tampa dažnais alergenais.

Pavyzdžiui, graižažiedžių šeimos augalų ekstraktai ar aliejai (ramunėlių, medetkų, saulėgrąžų, gerberų, ežiuolės, lakišiaus, kiaulpienių), arbatmedžio ar avokado aliejus yra labai dažni alergenai. Graižažiedžių sudėtyje esantis seskviterpeno laktonas – stiprus alergenas. Jei jo turinti kosmetika bus naudojama ant odos, patepimo vietoje gali pasireikšti paraudimas, bėrimas ar niežulys. Tačiau jei šiam junginiui alergiškas žmogus jį gaus su maistu, pavyzdžiui, gerdamas ramunėlių ar medetkų arbatą, tai gali sukelti sisteminį kontaktinį dermatitą, pažeidžiantį viso kūno odą.

Įrodyta, kad pažeistą odą tepant priemonėmis, turinčiomis išrūgų, avižų, riešutų aliejų ar kitų maisto kilmės ingredientų, ilgainiui gali išsivystyti alergija toms maisto medžiagoms. Tai ypač būdinga kūdikiams ar mažiems vaikams.

Todėl alergologai nerekomenduoja naudoti produktų, kurių sudėtyje yra augalų ekstraktų ar maisto kilmės ingredientų, sausos, pažeistos ar bėrimu padengtos odos priežiūrai.

Terminas „hipoalerginė“ dažnai yra rinkodaros triukas. Nėra visuotinai galiojančio reglamento, kuris aiškiai apibrėžtų, kokie produktai gali būti taip vadinami. O juk alergiją gali sukelti bet kuri medžiaga – priklausomai nuo žmogaus jautrumo, genetikos, ligų istorijos ar aplinkos.

Net kultinis „Nivea“ kremas – mėgstamas mamų ir močiučių – turi tokių alergenų kaip benzilbenzoatas ar lanolino alkoholis.

1. Svarbiausia – individualumas. Tai, kas tiko draugei, nebūtinai tiks jums. Jei visų giriama kosmetikos priemonė sukelia odos sudirgimą ar paraudimą, joje gali būti medžiagų, kurioms esate jautri.
2. Testuokite ir pasitarkite. Įtarus, kad kosmetika ar kvepalai provokuoja alergines reakcijas, būtinai pasitarkite su gydytoju alergologu-klinikiniu imunologu. Galime atlikti tikslius odos mėginius, padėsiančius nustatyti konkrečius alergenus.
3. Skaitykite etiketes. Venkite produktų, kurių sudėtyje yra jums nustatytų alergenų.
4. Rinkitės atsakingai. Neleiskite rinkodaros frazėms, tokioms kaip „natūralus“ ar „hipoalerginis“, jus suklaidinti.

Rūpinkimės oda atsakingai, atidžiai ir individualiai.

REGISTRACIJA