Premjerė prisipažino, nuo ko jai bloga – netoleruoja smilkalų kvapo

Viešojoje erdvėje dėmesį patraukė ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės pasisakymas apie jos patiriamą neigiamą organizmo reakciją į smilkalus, po to, kai mišių metu Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, kai visi kiti stojosi ir žegnojosi, ji liko sėdėti. Kaip jau anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, pati premjerė žurnalistams teigė nesistojusi su visais tikinčiaisiais, nes netoleruoja smilkalų kvapo.

„Mano organizmas nelabai draugauja su smilkalais ir ypatingai bažnyčioje skleidžiamais smilkalais. O tą kartą tų smilkalų tikrai buvo, vakar buvo jų labai labai daug (…), tai man atrodo, kad geriau aš jau pasėdėsiu šiek tiek“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė ir teigė šią problemą turinti nuo vaikystės.

Alergologai perspėja, kad deginami smilkalai iš tiesų gali sukelti ne tik trumpalaikį diskomfortą, bet ir tikras alergines reakcijas, ypač juose esančioms medžiagoms jautresniems asmenims. Daugiau nei 20 metų patirtį turinti gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, biomedicinos mokslų daktarė, alergologijos klinikos „Drauge“ įkūrėja ir vadovė Algirda Krisiukėnienė sako, kad smilkalų poveikis organizmui dažnai būna nuvertinamas.

Gydytoja aiškina, kad nemalonūs simptomai, atsirandantys deginant smilkalus, gali būti susiję tiek su tikra alergine reakcija, tiek su odos ar gleivinių dirginimu. „Alergines reakcijas dažniausiai sukelia sintetinės kvapiosios medžiagos, formaldehidas, dervos ar aromatiniai aliejai, o dirginančios reakcijos siejamos su degimo produktais – sieros junginiais, anglies monoksidu ir kitomis kietosiomis dalelėmis“, – sako A. Krisiukėnienė.

Didžiausią riziką patiria žmonės, kurie jau serga astma, alerginiu rinitu ar atopiniu dermatitu. Tokiais atvejais net ir trumpas smilkalų poveikis gali sukelti kosulį, dusulį, odos paraudimą ar niežulį, ypač jei patalpos yra prastai vėdinamos.

Alerginę reakciją į smilkalus dažniau patiria žmonės, kurie dėl darbo ar pomėgių ilgą laiką būna smilkomose, uždarose patalpose. Pasak gydytojos, alergijai būdingi pasikartojantys simptomai, kurie gali užsitęsti net ir išėjus į gryną orą.

Tuo tarpu kvėpavimo takų sudirginimas dažniausiai pasireiškia po ilgesnio buvimo stipriai uždūmintoje patalpoje ir gana greitai praeina jai išsivėdinus. Specialistė taip pat pabrėžia, kad alergija smilkalams gali išsivystyti laikui bėgant, net jei anksčiau žmogus juos toleravo be problemų. „Kaip ir dauguma kitų alerginių reakcijų, ji dažnai formuojasi palaipsniui, ilgai veikiant alergenams“, – teigia A. Krisiukėnienė.

Vis dar gajus įsitikinimas, kad rankų darbo ar „be chemijos“ pagaminti smilkalai yra saugesni, tačiau gydytoja šį mitą paneigia. „Daugelis reikšmingų alergenų yra natūralios kilmės, todėl net ir natūralūs smilkalai gali sukelti alergines reakcijas jautresniems žmonėms“, – aiškina ji.

Jeigu įtariama, kad simptomus sukelia alergija kvapiosioms medžiagoms ar formaldehidui, alergologijos klinikoje atliekami specialūs tyrimai, leidžiantys tiksliai nustatyti konkretų alergeną. Pasak specialistės, tai padeda ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir išvengti pasikartojančių simptomų ateityje.

Straipsnį parengė tv3.lt žurnalistai.

Vidutiniškai žmogus kasdien naudoja iki 12 skirtingų kosmetikos priemonių ar kvapų. Kartu su estetikos paieškomis vis dažniau iškyla ir kita – nematoma – pusė: alerginės reakcijos, todėl kviečiame pasitikrinti alergenus.  Mūsų klinikoje atliekamas kosmetikos priemonių ir kvapų alergijos tyrimas su alergologo konsultacija.

Kviečiame registruotis alergologo konsultacijai internetu arba telefonu Tel. +370 668 00298